„Bijau savo gyvenimą nugyventi nereikšmingai“. Astrotarologė Lana Kutkytė pataria

Kaip visada būti juodoje dėl galimybių

Tiek daug, jog kritika šio adresu vis dar laikoma gero tono ženklu. Žmonės daiktų vergai ir visa kita.

kaip visada būti juodoje dėl galimybių

Kultūra seniai virto bedvase, o susvetimėjimas ėda ne blogiau už vėžį. Ir, matyt, taip kalbama ne veltui. Tame yra daug tiesos.

Turėti ar būti? - ledireceptai.lt

Tačiau nebūtina teptuką laikyti vien juodų dažų skardinėje. Egzistencinės mįslės lai lieka tiems, kurie turi nors minutę laisvo laiko laužyti galvą tokiomis nesąmonėmis, o likusieji marš dirbti ir lipt nesibaigiančiais laiptais iki nepasiekiamos svajonės.

Ir kartais patys nebežinome, kodėl taip trokštame turėti daugiau už kaimynus ir lygiuotis į tuos, kurie iš tiesų mums nepatinka, nors visi žinome, kad ne tai gyvenime svarbiausia. Šiais laikais neturėti laiko sau — ne naujiena. Tačiau šis nerimas kyla ne iš savo laikinumo suvokimo, o iš niekaip negalimos iki pilnatvės patenkinti galimybės viską turėti. Žmogus išbarsto savo laiką po trupinėlį, nuolat grauždamasis, kad turėtų kiekvienam dalykui jo skirti daugiau, tačiau taip neatsitinka.

Galėjimas turėti nugali patį buvimą. Pirmajam skiriamos visos pastangos, tačiau šių rezultatais pasimėgauti lieka vis mažiau laiko. Apsistatome daiktais ir kitais materialinio išskirtinumo įrodymais, bet retai kada galime atrasti akimirką visu tuo pasimėgauti. Tada atsitinka štai kas — viskas toliau imama kaupti iš inercijos, vien dėl paties veiksmo, ne rezultato.

Begaliniame daiktų daugėjime, kuris dažnai net užgožia ryšius tarp žmonių bei mėginimais jų kiekybe, o ne kokybe užpildyti atsirandančią tuštumą, šie dalykai tik dar labiau užspeičia žmogų į kampą. Asmuo nebėra užtikrintas savo egzistencijos prasmingumu. Prasmės erozija sukuria vartojimą, o šis automatiškai stimuliuoja dar didesnį vartojimą.

Ir tampa ramentu, kuris negali atstoti prasmės, tačiau iš desperacijos jo kimbamasi kaip paskutinio šiaudo. Nejučiomis persiėmę patogiu daiktų funkcionalumu žmonės vis labiau ima vieni į kaip visada būti juodoje dėl galimybių žiūrėti kaip į objektus, atitinkančius tam tikrą paskirtį, o ne kaip į asmenybes.

Taigi per nuolatines pastangas tik turėti, o ne būti mes tampame vieni kitiems tokiais pat daiktais, kokiais taip mėgstame apsistatyti savo aplinką. Nors visi gerai žinom, kad daiktai nėra išsigebėjimas norint užpildyti tuštumą. Jie tik dar ir dar kartą iššaukia norą patirti akimirksnio palengvėjimą, po kurio vėl užlieja nerimas.

kaip visada būti juodoje dėl galimybių

O nusigręžiantys nuo materialumo iškart apšaukiami keistuoliais ir bepročiais. Taip, visa tai yra tiesa. Bet visada yra ir kita pusė. Vartojimo kritikai dažnai sutirština spalvas ir bando įtikinti, kad mūsų traukinys jau rieda nuo šlaito, nors kaip bildėjo bėgiais taip ir toliau sau bilda. Nes ne visiems daiktai atstoja žmones, ne visi vartoja nesusimąstydami, ne visų pagrindinis gyvenimo variklis — darbas ir ne visus pjauna egzistencinis nerimas.

kaip visada būti juodoje dėl galimybių

Kiti net tokiame beprotiškame pasaulyje koks jis yra šiandien, sugeba gyventi ilgai ir laimingai. Visai kaip pasakose.

Žinoma, gaila šienaujamų miškų tam, kad godūs prekybininkai galėtų išrašinėti velniai žino kam reikalingas sąskaitas faktūras ar bankininkai kištų jums po nosimis storiausias sutartis. Gaila ir mėsai auginamų gyvulių, kurie nesužino, koks galėtų būti gyvenimas ištrūkus iš šėryklos.

O kur dar triušiukai išdegintomis akytėmis, kad dailios poniutės galėtų žaviai atrodyti pasidažiusios naujais šešėliais ir lūpdažiais oficialiuose susitikimuose. Niūru ir skamba blogai? Bet argi kažkas anksčiau tuo rūpinosi labiau? Ar tikrai kada nors žmonijos istorijoje pirmoje vietoje buvo pats žmogus?

Su visais nesibaigiančiais karais, grobimais, išdavystėmis ir pasikėsinimais? Ar kažkas anksčiau labiau rūpinosi miškais nei dabar? O gal ir gyvūnai turėjo geresnes sąlygas? Ko gero, ne.

„Bijau savo gyvenimą nugyventi nereikšmingai“. Astrotarologė Lana Kutkytė pataria | Žmonėledireceptai.lt

Ir to priežastis nėra nelemtas vartojimas. To priežastis yra pats žmogus. O perdėtas vartojimas tėra ydinga jo veiksmų pasekmė. Todėl žarstytis vien kaltinimais nebūtų teisinga. Kaip visada būti juodoje dėl galimybių be visų savo blogųjų savybių vartojimas ir skatina. Skatina ne tik augimą, bet ir teisėtą reikalavimą, kad paslaugos ar prekės būtų kokybiškos. Vartojimas teršia planetą, tačiau po truputį garsėja ir balsai tų, kurie nori matyti Žemę švaresnę. Ir jie tampa vis labiau girdimi.

Žmonės nenustoja gaminti, tačiau ieško būdų, kad visa produkcija būtų kuo palankesnė aplinkai. Sutikite, begaliniais sąvartynais pažymėtoje žmonijos istorijoje tai jau šis tas. Jei ne šis noras gaminti, mainytis ir pasipelnyti — tikriausiai vis dar sėdėtume prie suskilusios geldos ir įsivaizduotume, kad tai puiki transporto priemonė kelionei bitkoino pašalinimas vandenyną.

Todėl keista, jog niekas nenori paminėti ir šviesiosios pusės? Jei ne vartojimas — jokie išradimai ir technologijos nebūtų pažengę taip toli. Nesivystytų valstybių ekonomikos ir strigtų pažanga.

Account Options

Galų gale kažkas juk ir laivus pastatė bitkoinų mainų sąrašas norėdamas ištirti, kokia graži kaip visada būti juodoje dėl galimybių slėpininga yra Žemė, bet todėl, kad galėtų prekiaudamas ar plėšikaudamas daug buvo ir tokių susikrauti turtų. Sunku dabar būtų įrodyti, kad XIX a.

Abejotina, taip? Nes ir vartojimo visuomenėje yra žmonių, besidžiaugiančių kiekviena nauja diena, gyvenančių jaudinantį, visavertį gyvenimą, keliančių sau naujų iššūkių ir kuriančių tvirtus socialinius saitus. Viskas priklauso nuo to, ką laikome svarbiais dalykais.

kaip visada būti juodoje dėl galimybių

Daiktus ar žmones. Pasirenkančių pirmuosius buvo visada. Visada ir bus. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės tokie. Taigi vartojimas — ne monstras, kuris jus būtinai suris, suvirškins ir išmes į atliekas.

Galbūt atvirkščiai, jis atriš rankas kurti ir stengtis padaryti pasaulį gražesnį, nes tam turėsite daugiau laiko. Tereikia jausti saiką tam, ką darai. Juk didžiausias visų bėdų kaltininkas dažniausiai ir yra godulys.